Naujienos

Lapkričio 12d. Vilniuje kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ pristatyta fotografo T. Černiševo nuotraukų paroda „Norvegijos parama Lietuvai: nuo vizijos iki tikrovės“, siūlanti artimiau pažvelgti į Lietuvos vietoves ir žmones, kurių gyvenimus pakeitė Norvegijos parama.

Skaityti plačiau...
finansuoja

Dabar lankosi

Mes turime 8 svečius online
Dvaro istorija
ISTORIKĖ ALEKSANDRA ARIMETA VOJEVODSKAITĖ
KĖDAINIŲ RAJ. TAUČIŪNŲ APYL. ARISTAVĖLĖS KM. BUV. ARISTAVOS DVARO SODYBOS
ISTORINIAI TYRIMAI. VILNIUS, 1985

Kėdainių rajono Aristavos vardo gyvenvietės, kurių iki šių dienų yra išlikę trys - Aristavos kaimas, Aristavėlės kaimas ir Aristavos vienkiemis - iš dalies atspindi senojo, dar gentinę santvarką menančio Lietuvos administracinio parskirstymo laikus1.

Dabartiniu metu įteisinta vietovardinė forma Aristava yra naujadaras, greičiausiai superlietuvinimo išdava. Pirminė vietovardžio forma yra "buvusi Arvista (arba Arvysta - plg. vėlesnę suslavintą formą "Orwistow" su kirčiuotu antruoju skiemeniu), kurios etimologija yra susijusi su hidronimu Arvista. To vardo upelį, drauge su upeliu Malčia (lygiagrečios formos - Molčia, Melčia) - šiuo metu Malčiumi, turime paliudytą 1578 m. balandžio 22 d. dokumente2. Arvistos upė vėliau dokumentuose nebesutinkama. Galimas dalykas, kad Malčiaus ir Arvistos santakoje buvusio dvaro ūkinė veikla - patvankos, kanalai ištrynė upelio vardą arba jį pakeitė3. Arvistos upelio Kėdainių rajone nežymi taip pat ir Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, istorinį Arvistavos vardą pasitelkdamas aiškinant Arvysto upės Siesikų apylinkėje etimologiją4.

Arvistos vietovardis, susijęs su mūsų tiriamu arealu, yra gana dažnai minimas XIV a. dokumentuose: 1371 m. - terra Arvisten, 1375 m. - Arvistenses, 1378 m. - Arwist, 1379 m. – Arwisten5. Pradžioje jis neturi priesagos "v", pirmą kartą šią priesagą sutinkame 1378 m. dokumente6, o XVI a. dokumentuose Arvista virsta Arvistava – Orvistuv. Taigi, senoji, pirminė šio vietovardžio lytis yra Arvista - upės, administracinio vieneto (terra, lander, districtus - laukas, valsčius) bei iš šio administracinio vieneto centro vardo likusių gyvenviečių vardas.

Arvistos - Malčiaus upeliai įeina į Nevėžio upės baseiną, kuriame nuo seno buvo įsikūrusios ikiistorinės lietuvių sodybos, XIII amžiuje šios sodybos sudarė vieną iš trijų (šalia vakarinio žemaičių ir pietrytinio aukštaičių) uždarą gyvenviečių kompleksą, kur abiejose Nevėžio pusėse tęsėsi apgyvendintos teritorijos, apgaubtos tankaus miško siena7. Kompleksas sudarė administracinį vienetą - Upytės žemę, besidalijančią į šiaurės ir pietų dalis, kurias savo ruožtu skyrė kiek šiauriau Arvistavos buvusi siaura tuštymė8. XIV a. čia matome gausius administracinius centrus, vadinamuosius laukus, iš kurių kryžiuočiai mini 50 regionų ir Dotnuvos, Liaudos, Krakių bei Arvistavos traktus.

Arvistava XIV a. greičiausiai buvo regioninis administracinis centras - laukas, kurių Upytės žemėje buvo priskaičiuojama keletas: Upytė, Liauda, Krakės, Dotnuva, Arvistava, Labunava, Pėdžiai, Kulva ir Žeimiai 9.

Dėl Arvistavos, Pėdžių bei Kulvos buvimo didesniais centrais yra tam tikrų abejonių, tačiau vėlesnė tradicija bei XVI a. žemėvaldos plėtotės istorija tvirtintų Arvistavos buvimą XIV- XV a. regiono centru, tiesa, anksti netekusiu didesnės reikšmės10.

Daugiau informacijos .....

_______________________________________________________
1 1974 m. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne pateiktos Taučiūnų apylinkėje esančios 2 Aristavos ir Aristavėlės vardo gyvenvietės fiksuoja pervardinimą, įvykusį ryšium su dabartinio Aristavėlės kaimo išaugimu šalia buvusios Aristavos dvaro sodybos, paskiausiai priklausiusios Medekšoms. Arvistavos vardu buvo taip pat ir antras dvaras (Dembskių), kurio sodyboje yra dabartinio A.Sniečkaus vardo kolūkio centrinė gyvenvietė. Mažybiniu Aristavėlės vardu vienu metu buvo vadinamas bažnytkaimis - dabartinis Aristavos vienkiemis - tai XVIII a. įkurto buv. privataus Arvistavos miestelio vieta.
2 VUB RS f.7, SA13755, dok. Nr.18
3 Analogišką atvejį turime netoliese: Apytalaukio dvaras, įsikūręs Alkupio ir Talaukio upelių santakoje, Talaukio upelio vardą teišlaikė gyvenvietės vardažodyje. Neatmestina taip pat prielaida, kad dabartinė Obelės upė, į kurią įteka Malčius,  iki santakos bus turėjusi Arvistos vardą.
4 Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius, Mokslas,1981, p.48
5 Scriptores rerum Prussicarum.- Leipcig, Band II, 1863, p.99, 579, 588, 597.
6 Jogailos sutartis su Skirgaila dėl Skirgailai skiriamų valdyti žemių. - Danilowicz I. Skarbiec diplomatow..., T.l, Wilno, 1860, p. 267- 268.
7 Lowmianski H. Studja nad początkami spoleczenstwa i panstwa Litewskiego. Wilno, 1931, t. 1, p. 30.
8 Lowmianski H. Ten pat, p.77
9 Lowmianski H. Ten pat, p. 127 – 128. Priedas: žemėlapis – Lietuvių gyvenvietės iki 1422 m.
10 Dėl Arvistavos buvimo laiko – valsčiaus centru XIV – XV a. visai neabejoja A.Nezabitauskas, teigdamas, kad čia yra buvusi pilis, kuri po 1379 m. nusiaubimo nebebuvo atstatyta. - Nezabitauskas A. Arvistavos žemė ir pilis. // Tarybinis kelias (Kėdainiai), 1964 m. balandžio 16 d.