Naujienos

Lapkričio 12d. Vilniuje kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ pristatyta fotografo T. Černiševo nuotraukų paroda „Norvegijos parama Lietuvai: nuo vizijos iki tikrovės“, siūlanti artimiau pažvelgti į Lietuvos vietoves ir žmones, kurių gyvenimus pakeitė Norvegijos parama.

Skaityti plačiau...
finansuoja

Dabar lankosi

Mes turime 2 svečius online
Archeologinių tyrimų ataskaita

ARCHEOLOGAS ALGIRDAS ŽALNIERIUS. KĖDAINIŲ RAJ. ARIATAVĖLĖS DVARAS.
ARCHEOLOGINIŲ TYRIMŲATASKAITA. KAUNAS, 1988

 

Buvęs Ariatavėlės dvaras yra apie 7 km į šiaurę nuo Kėdainių, kairėje kelio į Panevėžį pusėje, Obelės ir Malčiaus upelio santakoje. Šiuo metu dvaro rūmai yra išardyti ir pervežti į Liaudies buities muziejų.

 Dvarvietės teritorijoje ir buvusių rūmų vietoje žvalgybinio pobūdžio archeologiniai tyrimai buvo atlikti 1988 m. liepos mėn. Bendras atliktų tyrimų plotas yra 55 m2. Dvaro rūmų vietoje buvo iškasta 3 perkasos (39,6 m2), teritorijoje - dvi perkasos (16 m2). Be to upelių santakos terasos šlaito pradžioje buvo iškasti du žvalgybiniai šurfai (žr. brėž.).

Pagal atliktus J.Jurginio ir A.Vojevodskaitės Ariastavėlės (Aristavos) dvaro istorinius tyrimus, Arvistos, Arvistavos, Orvistavos pavadinimas minimas kryžiuočių kronikose jau XIV a. antroje pusėje. Tai buvo regijoninis - adminiatracinis centras Upytės žemėje – laukas.1

XVI - XVII a. Aristavos dvarą valdė Šiukštų giminė, kuri 1700 metais jį pardavė Zabieloms. XVIII a. pabaigoje dvaras paveldėjimo keliu perėjo į Medekšų valdas. XIX amžiuje buvo nuomodamas dvaras, o jo savininkai gyveno Kaune. 1940 m. Aristavėlės dvaras buvo konfiskuotas. Pokario metais dvaro rūmuose buvo kolūkio visuomeninės patalpos, vėliau butai.

PERKASA NR. l

Perkasa Nr. l buvo iškasta vakarinėje buvusio dvaro pastato vietoje. Perkasos ilgis – 4 m, plotis - 3,6 m, gylis - iki l,2 m. Bendras perkasos plotas - 14,4 m2 (žiūr. brėž. 1, 2).

10 - 15 cm gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus perkasoje buvo rasti pamatai, mūryti iš lauko riedulių ir plytų, rišti moliu, raudotų plytų dydis: 31,0 – 30 x 15,6 - 14,5 x 7 - 6,5 cm. Norint numatyti pamatų paskirtį ir pilną planą reikėtų pratęsti archeologinius tyrinėjimus. Sprendžiant iš pamatų dydžio ir jų mūrijimo būdo (plytų ir akmenų rišimas moliu), jie buvo skirti virtuvės kaminui, ar stambiai krosniai. Jei tai krosnies pamatai, tai ji buvo daugiau skirta ne šildymui, o ūkiniams, ar virtuvės tikslams.

Kultūrinių sluoksnių klodas, susiklostęs be perkasimų, yra apie 40 cm storio. Virš pirminio žemės paviršiaus yra susiklostęs 15 – 20 cm storio pilko juodžemio sluoksnis Nr. 1. Jame neužfiksuota jokių priemaišų. Tai, greičiausia, dirbama, arta daržų žemė. Perkasos šiaurės rytų kampe buvo rasta šiukšlių duobė, užpilta juodžemio, sudegusio molio sluoksniais Nr. la,b,c. Šalia rastų pamatų buvo supilti maišyto priemolio ir smėlio sluoksniai Nr. 2. Pamatus dengė maišyto priemolio ir degėsių sluoksnis Nr. 3. Gal būt, šis sluoksnis susidarė nugriovus dvaro pastatą ir stumdant viršutinius sluoksnius.

Radiniai

Archeologinių radinių buvo rasta valant ankščiau minėtą šiukšlių duobę (sluoksniai l a,b,c). Tai plokštinių, puodyninių koklių, buitinės keramikos, langų stiklų šukės (inv. 1 - 33, pieš. 7-12).

Plokštiniai kokliai glazūruoti žaliai, puošti stilizuotu augaliniu, gyvuliniu, geometriniu ornamentais. Koklių ornamentų stilistka ir atlikimo technologija turi analogų Kėdainių senamiestyje randamiems kokliams, todėl galima teigti, kad į dvarą kokliai buvo vežami iš Kėdainių (inv. 1 - 11). Rasti 5 koklių ornamento tipai. Rasti sluoksnyje 1b puodyniniai kokliai niekuo nesiskiria nuo tuo metu visoje Rytų Europoje naudotų koklių (inv. 25,6). Buitinė keramika įvairios paskirties: tai maisto laikymui ir vartojimui, virimui, kepimui skirti indai. Kai kurie indai puošti banguotų linijų, štampuotu geometriniu ornamentu (Inv. 12-24). Išsiskiria importinio, puošnaus bokalo šukės.

Sluoksnio Nr. 1b apačioje buvo rasta daug lango stiklo šukių. Tai buvusių langų rėmuose stiklų šukės bei stiklo lakštų kraštai. Langų stiklai buvo įrėminami, greičiausiai į švininius ar alavinius rėmelius. Jų pėdsakai pastebėti langų stiklų kraštuose. Stiklų kraštai rodo, kad langų stiklai buvo ruošiami vietoje.

Visi šiukšlių duobėje rasti radiniai datuotini XVI a. pabaiga - XVII a. prirmuoju ketvirčiu. Atrodytu, kad XVII a. pirmoje pusėje šioje vietoje pastatų nebuvo - tai liudytų šiukšlių duobė ir budingas dirbamai žemei sluoksnis. Gal būt, dvaras buvo mažesnis.

Daugiau informacijos.....

______________________________________________________

1 Jurginis J. Žvilgsnis į praeitį (apie Aristavėlės dvarą). 1984.

Vojevodskaitė A.. Kėdainių ra j. Taučiūnių apyl. Ariatavėlės km. .buv. Aristavos dvaro sodybos istoriniai tyrimai. Vilnius. 1985 m.